• sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image
  • sliding image

Teritorijų planavimas

DETALUSIS PLANAS - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).


Detalieji planai rengiami:


1. teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą;


2. kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti;


3. kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti;


4. kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu;


5. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami;


6. kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas;


7. kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių.


Detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai numato įstatymai ar teisės aktai.


Detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu. Kaimų teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje, taip pat kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statybos sąlygas, taip pat kai parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai mėgėjiško sodo teritorijoje, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) arba kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose. Jei bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Jei žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus (išskyrus gyvenamuosius namus), savivaldybės administracijos direktorius, esant savivaldybės tarybos sprendimui ir apskrities viršininko pritarimui, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui.


Detalieji planai nerengiami, kai žemės ūkio paskirties žemėje numatoma nustatyta tvarka įveisti mišką.


Ką darome mes?


1. Parengiame skaitmeninė topografinę nuotrauką (jei nebuvo prieš tai parengta).


2. Informuojame visuomenę apie pradedamą rengti detalųjį planą įstatymų numatyta tvarka.


3. Parengiame detaliojo plano projektą.


4. Parengto detaliojo plano projekto sprendinius įstatymų nustatyta tvarka apsvarstome su visuomene ir suderiname su suinteresuotomis institucijomis.


5. Parengtą ir suderintą detaliojo plano projektą pateikiame tvirtinti savivaldybės tarybai. 6. Parengiame žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.


 


POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS (PAV) Planuojant veiklą, būtina numatyti jos poveikį aplinkai. Jei numatoma veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos įstatymą, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nustatant ir įvertinant galimą tiesioginį, netiesioginį ir kaupiamąjį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgta iki šios veiklos vykdymo pradžios. Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) - tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas. Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai. PAV metu numatomos priemonės kaip sumažinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai. Įvertinus šiuos aspektus, nustatoma ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje. Poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja ir savo išvadas pateikia PAV subjektai t.y. valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą bei žemės ūkio plėtrą, taip pat vietos savivaldos institucijos ir visuomenė.